Bijūnas žolinis Duchese de nemours
Įspūdingi baltieji bijūnai sodui
€15.00
Bijūnas „Duchesse de Nemours“ (Paeonia 'Duchesse de Nemours') – tai viena iš žinomiausių bijūnų veislių, pasižyminti dideliais, kvapniais žiedais. Ši veislė buvo sukurta XIX amžiuje ir tapo viena iš populiariausių tarp sodininkų. Elegantiški žiedai siekia iki 20 cm skersmens,yra balti su švelniu kreminiu atspalviu, o centre dažnai matosi žalsvos arba geltonos spalvos stamenai (dulkiniai).
Augalo aukštis ir plotis - apie 1 m.
„Duchesse de Nemours“ veislė dažnai naudojama kaip dekoratyvinis augalas soduose ir gėlynuose dėl savo grožio ir stipraus kvapo. Augalas gerai auga vidutinio klimato zonose ir dažniausiai žydi pavasarį, pritraukdamas dėmesį savo įspūdingais žiedais.
Žoliniai bijūnai (Paeonia lactiflora) – tai viena iš populiariausių bijūnų rūšių, žinoma dėl savo didelių, kvapių žiedų ir gražios lapijos. Jų auginimas gali būti labai malonus ir naudingas, nes šie augalai paprastai yra ilgaamžiai ir nepretenzingi, tačiau reikalauja tam tikros priežiūros. Štai pagrindiniai žolinio bijūno auginimo ir priežiūros patarimai:
Sodinimo vieta
Saulėta vieta: Bijūnai mėgsta saulėtą ar pusiau saulėtą vietą. Kuo daugiau saulės gauna augalas, tuo gausesnis bus žydėjimas.
Dirvožemis: Bijūnai auga geriausiai vidutinio derlingumo, gerai drenuojamame dirvožemyje. Dirvožemis turėtų būti neutralaus arba šiek tiek šarminis pH (6–7).
Sodinimas
Laikas: Bijūnai plikomis šaknimis sodinami rugsėjo- lapkričio mėn. Bijūnai vazonuose sodinami visą sezoną.Bijūnai dalinami rugpjūčio gale- rugsėjo mėn.
Sodinimo gylis: Paruošta sodinimo duobė turi būti pakankamai gili (apie 40–50 cm) ir plati, kad šaknys galėtų laisvai augti. Sodinant svarbu, kad šaknų galai būtų nukreipti žemyn ir kad "akys" (pavasarį pradėsiančios augti ūgliai) būtų apie 5–7 cm po dirvožemiu.
Atstumas tarp augalų: Sodinant keletą bijūnų, reikia palikti apie 1 m atstumą tarp augalų, kad jie galėtų augti laisvai.
Laistymas
Bijūnai turi būti laistomi reguliariai, ypač sausuoju periodu (1-2 kibirai vandens ant suaugusio kero, o jaunam kereliui užtenka apie 5 l vazndens). Tačiau svarbu vengti pernelyg didelio drėgmės perteklius, kad nesukeltų šaknų puvimo. Geriausia laistyti prie šaknų, stengiantis vengti vandens ant lapų ir žiedų.
Dirvožemis turi būti šiek tiek drėgnas, tačiau ne per šlapias.
Tręšimas
Pavasarį: Pradėjus augti naujiems ūgliams, rekomenduojama tręšti bijūnus subalansuotomis trąšomis, kurios turi tiek azoto, tiek fosforo, tiek kalio (NPK). Trąšos padeda užtikrinti stiprų augimą ir gausų žydėjimą.
Po žydėjimo: Pabaigus žydėjimą, galima paskatinti šaknų augimą, naudojant trąšas, turinčias daug fosforo ir kalio.
Mulčiavimas: Mulčias (pvz., kompostas ar smulkinta žolė) gali būti naudingas, nes jis padeda palaikyti drėgmę ir stabdo piktžolių augimą.
Pjovimas ir priežiūra
Pavasarinis genėjimas: Prieš pradedant augti naujiems ūgliams, pašalinkite negyvas ar sušalusias šakeles ir ūglius.
Po žydėjimo: Po žydėjimo nupjaukite nužydėjusius žiedus, tačiau palikite apie 15–20 cm ilgio stiebus, kad augalas galėtų pasiruošti kitam sezonui.
Rudens genėjimas: Vėlai rudenį žolinių bijūnų stiebai nupjaunami ir pašalinami.
Mulčiavimas: Rekomenduojama apsaugoti bijūnų šaknis žiemą, uždengiant augalą mulčiu (storo sluoksnio komposto, sausų lapų ar šiaudų). Tai padeda apsaugoti šaknis nuo šalčio ir užtikrina geresnį augimą kitą pavasarį.
Ligos ir kenkėjai
Bijūnai yra gana atsparūs ligoms, tačiau vis tiek gali pasitaikyti kai kurių problemų, kaip miltligė, šaknų puvinys ar grybelinės infekcijos. Siekiant išvengti šių problemų, svarbu užtikrinti gerą drenažą ir pakankamą drėgmės lygį.
Kai kurie kenkėjai, kaip amarai ar sliekai, gali pažeisti augalus, tačiau šios problemos dažnai sprendžiamos naudojant natūralius arba cheminius insekticidus.
Žydėjimas
Bijūnai pradeda žydėti apie trečius metus po pasodinimo, tačiau kai kurios veislės pradeda žydėti anksčiau. Pirmasis žydėjimas būna mažesnis, bet vėlesniais metais žiedai tampa gausesni ir didesni.
Žydėjimo metu svarbu užtikrinti, kad augalas gautų pakankamai vandens ir trąšų, kad žiedai būtų stambūs ir gražūs.
Dalijimas
Bijūnai yra ilgaamžiai, tačiau kartais jų šaknys gali peraugti ir augalas pradeda žydėti ne taip gausiai. Tokiu atveju galima persodinti arba padalyti šaknų gumulą.
Geriausia daryti tai rudenį (rugpjūčio gale- rugsėjo mėn)
Sėkmingas žolinio bijūno auginimas reikalauja šiek tiek dėmesio, tačiau šie augalai yra neatsiejama kiekvieno sodo dalis, džiuginanti akis savo nuostabiais žiedais ir ilgaamžiškumu.